2024-02-06
Šokis – tai paslėpta sielos kalba.
Martha Graham
Tarpusavio bendravimas tai tarsi šokis. Šokėjai vienas su kitu juda ritmiškai. Įgudęs šokėjas supranta kitą ir pora lengvai juda abipusių mainų ritmu. Darniai šokant šokėjai jaučia vienas kito artumą, juo dalijasi. Kai šokis baigiasi, kiekvienam lieka suvokimas, kaip tinkamai šokti ateityje (Dreikurs, 1997).
Du nepažįstami žmonės susitinka, mokosi bendrauti tarpusavyje, pažinti vienas kitą ir tenkinti vienas kito poreikius. Moksliniai tyrimai rodo, kad svarbiausi veiksniai lemiantys sutuoktinių santykių sėkmę susiję su emocijomis. Santykių sėkmė priklauso nuo to kaip įsiklausome į savo jausmus, kaip juos valdome, kaip ir kiek apie juos sužino sutuoktinis (Marneffe, 2018).
Pasak N. Lee ir S. Lee (2011), sutuoktiniai siekdami gilios bendrystės, neturi bijoti būti pažeidžiami. Jei išgyvenimai poroje yra slepiami, neatsiveriama, užsisklendžiama, pradedama tolti vienas nuo kito. Ryšys nutrūksta, kai skirtybėms ryškėjant, partneriai neatpažįsta ir negali patenkinti savo poreikių būdami santykyje su kitu (Girgždė, 2014).
Emocijų terapijos metodas ETM (angl. Emotionally Focused Therapy, EFT) – remiasi Bowlby prieraišumo teorija, kuri teigia, kad dauguma problemų yra išorinės ir jos prasideda dėl santykių su žmonėmis (Johnson, 2014). Bowly mirė nesulaukęs proveržio suaugusiųjų žmonių tyrimų. Tęsiantys jo darbus tyrėjai nustatė, kad suaugus romantiškų partnerių jaučiamas ryšys yra raktas į tvirtą meilę ir didžiulis stiprybės šaltinis šių santykių siejamiems asmenims (Swank ir Wittenborn, 2013).
Daugybė tyrimų atskleidžia, jog artimas ryšys su kitais yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai – psichinei, emocinei ir fizinei. Taip pat svarbu ne tik tai, ar mes turime artimų ryšių savo gyvenime ar ne – šių ryšių kokybė taip pat reikšminga. Prasti santykiai kenkia mūsų sveikatai. J. Coyne (2001) mano, kad tiek vyrų ar moterų santuokos kokybė, kaip ir širdies nepakankamumo sunkumo laipsnis ir požymių išreikštumo lygis, gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Tarpusavio santykių įtampa neigiamai veikia imunitetą, endokrininės sistemos veiklą, o susirgus netgi mūsų galią įveikti ligą (Kiecolt-Glaser, 2005). Mylimojo partnerio rankos laikymas mums daro didžiulį poveikį – tai nuramina nervines ląsteles mūsų smegenyse (Coan, 2006). Žmonės, kuriuos mylime, teigia Coanas, yra slapti reguliatoriai procesų, vykstančių mūsų kūnuose ir mūsų emociniame gyvenime. Eisenberger atlikta smegenų vaizdų analizė parodė, kad atstūmimas ir atmetimas, kaip ir fizinis skausmas, suaktyvina limbinės sistemos veiklą (Eisenberger, 2004).
Kai negalime užmegzti patikimo ryšio su partneriu, griebiamės trijų pagrindinių dialogų: „Surask blogiuką“, „Protesto polka“ ir „Sustink ir išnyk“. „Surask blogiuką“ – tai į aklavietę vedantis modelis: partneriai nepaliaujamai kaltina vienas kitą, „šoka“ per ištiestą ranką viena nuo kito. Po šio seka dažniausiai pasireiškiantis ir labiausiai įtraukiantis „sielvarto šokis“ arba kitaip S. Johnson vadinamas „Protesto polka“.
Septyni pokalbiai, padedantys keisti santykius, atskleidžia, kaip kurti pozityvius vienas nuo kito priklausomus santykius. Pirmi keturi pokalbiai moko apriboti negatyvias santykių spirales, kurių rezultatas – atotrūkis vienas nuo kito, ir prisiderinti vienam prie kito taip, kad būtų sukurtas ilgalaikis emocinis jautrumas. Kiti du pokalbiai atskleidžia, kaip nuoskaudų atleidimas ir intymumo puoselėjimas padeda stiprinti emocinė tarpusavio ryšį. Paskutinis pokalbis parodo, kaip svarbu savo santykiais rūpintis kasdien.
Emocijų terapijos metodas padeda tvarkytis su trauminėmis patirtimis. Traumą galima apibrėžti kaip bet kokį baimę keliantį įvykį, kuris akimirksniu pakeičia mums pažįstamą pasaulį, padaro mus bejėgius ir emociškai pribloškia. Turėti atjaučiantį mylimą žmogų, vadinasi, turėti saugią priebėgą supančioje sumaištyje. Atsitiesti po traumos kur kas lengviau turint žmogų, iš kurio galite tikėtis supratimo ir paramos (Johnson, 2002).
Prieraišumo teorija teigia, kad mūsų emocinių ryšių su aplinkiniais poreikis yra neginčijamas. Tūkstančiai raidos psichologijos tyrimų, atliktų su motinomis ir kūdikiais, suaugusiųjų tarpusavio prieraišumo tyrimai, šiuolaikinio neuromokslo tyrimų rezultatai patvirtina, kad esant artimiems santykiams partneriai iš tiesų priklauso vienas nuo kito.
Ši normali priklausomybė yra romantiškos meilės pagrindas. Saugus ryšys su mama ir ankstyvųjų draugysčių tvirtumas leidžia nuspėti, kokia bus to žmogaus meilės santykių kokybė jam sulaukus dvidešimt penkerių (Simpson, 2007). Mes esame tokie, kokius mus suformuoja visa mūsų santykių istorija.
Romantiškiems santykiams svarbu viskas – ir tvirtas prisirišimas, ir seksualumas, ir paslaugumas. ETM ne tik padeda „pagydyti“ santykius, bet taip pat padeda kurti santykius, kurie gydo. Apimtiems depresijos ir nerimo partneriams ypač naudingas palaikymo ryšys, o kaip tik tokį teikia meile grindžiami santykiai.
Atliktas tyrimas su motinomis, kurios yra patyrusios nerimo ir nesaugumo jausmą, ištekėjusios už jautraus ir dėmesingo vyro, gebančio sukurti saugumo atmosferą, gali užtikrinti saugumą ir meilę savo vaikams (Cohn, 1992).
Taigi, gebėdami mylėti vienas kitą galime padėti kartu tapti gerais tėvais. Gebėjimas mylėti sutuoktinį persiduoda kaip pavyzdys mūsų vaikams ir jų antrosioms pusėms. Kokybiškesni santykiai – tai geresnė šeima. Tai – socialinis gėris. Kuo daugiau geresnių šeimų, kuriuose santykiai grindžiami meile, – tuo ir geresnė, jautresnė bendruomenė.
