2024-02-06
Savanorystės esmė – savanorių darbas yra atliekamas laisva valia ir pinigais neatlygintinas. Tačiau žmonės aukodami savo laiką ir teikdami profesionalią pagalbą, yra veikiami įvairiausių veiksnių. Jie gali būti labai skirtingi – savanoriai siekia savų motyvų, veikia skatinami altruizmo, siekia naujų įgūdžių, ieško draugų, galbūt savanoriaudami nori išspręsti kažkokias savo problemas ar tiesiog turi daug laisvalaikio.
Žmogus yra socialinė būtybė, todėl tarpusavio pagalba yra neatsiejama bet kokios žmonių bendruomenės sambūvio sąlyga. Evoliucinės psichologijos požiūriu, žmonės padeda vieni kitiems, kad galėtų padėti išlikti žmonių grupei, bei išsaugotų ir perduotų genus sekančioms kartoms.
Šeimos savanoriavimas išskiriamas iš individualių savanorystės sričių todėl, nes turi privalumų: šeimoje kartu yra praleidžiamas laisvalaikis, kartu dalyvaujama stovyklose ar kituose renginiuose, kartu būna ir vaikai ir tėvai. Tuo pačiu tai naudinga bet kokio amžiaus vaikams, kadangi jie mokosi iš tėvų bendravimo, nesavanaudiškos pagalbos ar susiranda bendraminčių. Tikėtina, kad savanoriškos veiklos metu labiau vystosi vaikų psichologiniai įgūdžiai, socialiniai ir prisitaikymo gebėjimai. Šeimoms, kurios į savanorišką veiklą įtraukia ir savo vaikus, būdingi šie veiksniai: kurti stiprius santykius už šeimos ribų; ugdyti atsakomybę prieš savo šeimą, draugus, kaimynus ir bendruomenę. Tačiau savanoriaujančioms šeimoms gali iškilti ir kliūčių, tai yra laiko trūkumas, finansiniai sunkumai (jei dėl veiklos pobūdžio, vietos ar kitų aplinkybių reikia naudotis savais resursais kurui, maistui ar vaikų priežiūrai) (Gill, 2006).
Smith (2010) teigia, kad nedalyvaujančios savanoriškoje veikloje sutuoktinių poros yra labiau linkusios skųstis bendru žemesniu pasitenkinimu santuoka.
Savanoriaujantys asmenys savo santykius su sutuoktiniu vertina kaip artimesnius, lyginant su savanoriškoje veikloje nedalyvaujančiais asmenimis. Šeimos, kuriose savanoriauja abu sutuoktiniai, vienas sutuoktinis ar nesavanoriauja nei vienas, nesiskiria bendru pasitenkinimu santuoka. Nedalyvaujančių savanoriškoje veikloje vyrų pasitenkinimas santuoka nesiskiria, nepriklausomai nuo to ar jų žmonos savanoriauja ar ne (Budzinauskienė, 2014).
Vertinant savanorystės sąsajas su pasitenkinimu santuoka, galima pastebėti, kad savanoriai, įsijungdami į visuomeninę veiklą, gauna daug pozityvios naudos: tobulina darbinius įgūdžius, ugdo asmenybę, mažina negatyvumo jausmą, stiprina socialinius ryšius ir patvirtina savo deklaruojamas moralines vertybes
Papučka (2017) atliktas tyrimas, siekiant atskleisti sutuoktinių santykių darną dalyvavusių ir nedalyvavusių „Sutuoktinių Susitikimų“ ar panašiose programose. Analizuoti pagrindiniai tyrimo kintamieji penkios meilės kalbos kaip įrankis pamatuoti sutuoktinių darnai ir sutuoktiniai dalyvavę ir nedalyvavę „Sutuoktinių Susitikimų“ ar panašiose programose. Gauti reikšmingi skirtumai yra tarp praktikuojančių tikėjimą ir nepraktikuojančių. Praktikuojantys tikėjimą jaučiasi labiau mylimi, taip pat daugiau dalyvauja „Sutuoktinių Susitikimų“ ar kitokiose programose. Pagal lytis reikšmingi skirtumai buvo laiko praleidimas kartu. Vyrai skiria mažiau laiko savo sutuoktinei. Moterys savo vyrams skiria daugiau savo laiko ir tikisi tokio pačio atsako, nesulaukusios jaučia dėmesio trūkumą.
Sutuoktinių tarpusavio santykių darna nėra duodama, dovanojama, ji yra kuriama. „Kanos šeimų bendruomenės“ sutuoktinių ugdymosi programa yra viena iš nedaugelio iniciatyvų Lietuvoje, kuri rūpinasi sutuoktinių santykiais, kviečia išlikti santuokoje, atsigręžti vienam į kitą ir į Dievą. Kanos ugdymosi programos sutuoktiniams tikslas – padėti sutuoktiniams atnaujinti tarpusavio santykius, stiprinti šeimų tarpusavio bendrystę, dalintis šia patirtimi su kitomis šeimomis, kurios patiria įvairius sunkumus, krizes ar nori pagilinti, atnaujinti poros tarpusavio ryšį.
Siekiant nustatyti „Kanos šeimų bendruomenės“ programos poveikį sutuoktinių tarpusavio santykiams, buvo atliekamas lyginamasis kiekybinis retrospektyvinis tyrimas (Rimeikienė, 2019). Nustatyta, kad „Kanos šeimų bendruomenės“ programa padeda kurti sutuoktinių tarpusavio santykių darną. Atsižvelgiant į nustatytus programos poveikio įverčius, Kanos šeimų bendruomenės programos poveikis sutuoktinių tarpusavio santykiams, pagal darnių tarpusavio santykių kūrimo požymius, yra vidutinio poveikio. Kanos šeimų bendruomenės programa yra labiau paveiki sutuoktinėms moterims, palyginti su sutuoktiniais vyrais.
