2024-02-05
Daug tyrėjų bando suprasti, atsakyti į aukščiau surašytus klausimus bei sukurti metodiką, kuri padėtų poroms ilgai ir laimingai gyventi. Vienas iš santuokos ekspertų J. M. Gottman (2016) teigia, kad darniai santuokoje gyvenančios poros nėra nei protingesnės, nei turtingesnės, nei psichologiškai nuovokesnės. Tokios poros užuot kursčiusios nesutarimus ir priešiškumą, stengiasi atsižvelgti į vienas kito poreikius. Vis daugėja įrodymų, kad darni santuoka saugo sveikatą, tiesiogiai veikdama imuninę sistemą, atsakingą už organizmo atsparumą ligoms.
Dar vienas labai svarbus dalykas, tai kad yrant santuokai, kenčia ne tik sutuoktiniai, bet ir vaikai. Gottman (2008) tyrimas, atskleidžia, kad vaikų, kurie augo namie tvyrant tėvų tarpusavio nesutarimams, organizme streso hormonų kiekis nuolat buvo didesnis palyginti su kitų vaikų tyrimų rezultatais. Tokie vaikai dažniau praleidinėjo pamokas, išgyveno depresiją, patyrė bendravimo sunkumų su bendraamžiais, jų akademiniai gebėjimai buvo prastesni, kai kurie net nebaigė mokyklos.
Todėl galima teigti, kad gyventi nedarnioje santuokoje dėl vaikų nėra išmintinga. Vaikams kenkia tėvų nuolatiniai konfliktai, nesutarimai. Tokiu atveju taikios skyrybos geriau nei nuolatinis šeimyninis karas. Reikšmingiausias santuokos augimo rodiklis yra liovimasis kaltinti sutuoktinį (Marneffe, 2018). Vienas iš stipriausių dalykų, ką sutuoktiniai gali padaryti, kad išvengtų santuokos žlugimo, yra kiek įmanoma panaikinti negatyvumą bendravimo srityje (Craig, 2009).
Taigi, kas lemia darną santykiuose? Laimingos santuokos pagrindas yra stipri draugystė. Sutuoktiniai paiso vienas kito poreikių ir meilę rodo ne tik švenčių proga, bet ir kasdienybėje. Gali tai skambėti banaliai, tačiau būtent smulkmenos padeda puoselėti draugystę, kuri yra meilės pagrindas. Draugystė padeda apsisaugoti nuo priešiškų jausmų sutuoktiniui. Tai vadinama teigiamų jausmų persvara, tai yra teigiamos mintys vienas apie kitą ir apie santuoką yra tokios aktyvios, jog jos linkusios nustelbti neigiamus jausmus. Todėl reikia didesnio konflikto, kad tokia pora prarastų pusiausvyrą. Jų pozityvumas skatina optimizmą vienas kito ir santuokos atžvilgiu, jų bendro gyvenimo lūkesčiai teigiami, jie vienas kitu pasitiki. Pavyzdžiui, „Kur servetėlės?“ Irzlus atsakymas „Indaujoje“, jei santuoka tvirta, tai paaiškinama atsitiktinumu. Jei yra bėdų – „Tiek to, pati susirask“.
J. M. Gottman ir kolegos apibendrino konfliktus kylančius porose ir išsiskyrė 6 ženklus, kurie prognozuoja skyrybas.
1. Pirmas ženklas – arši kova konflikto metu. Pokalbio pradžia geriausiai parodo, ar partnerių diskusija (ir santuoka) bus sėkminga. Jei pokalbis prasideda kritika ir / arba sarkazmu (jie yra tam tikra paniekos atmaina), sakome, kad ginčo pradžia yra arši. Tyrimai rodo, kad aršiai pradėtas pokalbis neišvengimai baigsis negatyvia gaida, nors eigoje tikriausiai bus daugybė bandymų „susitarti gražiuoju“. Taigi jei diskusiją pradėjote aršiai, galite ją iškart nutraukti, atsikvėpti ir pradėti iš naujo. Pvz. „Toks dalykas tau išvis neegzistuoja“.
2. Antras ženklas – keturi raiteliai. Paprastai jie į santuoką atjoja tokiu eiliškumu: kritika, panieka, gynyba, atsiribojimas. 1 – kritika. Dažnai kritikai pasitelkiami teiginiai, kuriuose skamba „tu visada“ arba „tu niekada“. 2- panieka, atsiranda kai pradedame jaustis pranašesni už partnerį. Tai viena iš nepagarbos atmainų. Sarkazmas ir cinizmas yra paniekos atmainos. Kaip ir prasivardžiavimas, akių vartymas, patyčios, piktas humoras. Bet kokia paniekos forma nuodija santykius, nes perteikia pasidygėjimą kitu žmogumi. O jeigu partneris gaus žinutę, kad jis jums atgrasus, faktiškai nebeįmanoma išspręsti jokios problemos. Panieka gilina konfliktą ir nepadeda susitaikyti. Panieką kursto ilgai brandintos negatyvios mintys
apie partnerį. Tokių minčių kaupiasi vis daugiau, jei nesutarimai lieka neišspręsti. „Na ir ką tu man padarysi?!“. 3 – gynybiškumas. Gynyba gana dažnai pasireiškia „nekaltos aukos“ pozicija, kai verkšlendami tarsi perduodame žinią: „Ko čia mane užsipuolei? Pažiūrėk, kiek gero esu padaręs, bet tau vis neįtinku“. Gynybiškumas – kad ir kaip pasireikštų – tik sustiprina konfliktą, todėl santuokai yra mirtinai pavojingas. Kritika, panieka ir gynybiškumas į namus atkeliauja nebūtinai šia griežta seka. Tai labiau primena estafetę – lazdelė perduodama iš rankų į rankas tol, kol sutuoktiniai šio proceso nesustabdo. 4 – atsiribojimas. Jei santuokoje ginčai prasideda aršiai, o kritika ir panieka skatina elgtis gynybiškai ( ir atvirkščiai), vienas iš partnerių galiausiai „atsijungia“. Paprastai kalbantis dviem žmonėms klausytojas daugybe ženklų parodo šnekančiajam, kad įdėmiai jo klauso. Žiūri į akis, linksi galva, sako „taip“ arba „aha“. Tačiau atsiribojęs žmogus įprasto atsako nesuteikia. Jis be garso nusisuka arba nuleidžia akis. Sėdi it suakmenėjęs. Net jei atsiribojęs žmogus jus ir girdi, jis elgiasi taip, tarsi jam nė kiek nerūpėtų, ką sakote. Atsiribojimas santuokoje dažniausiai atsiranda vėliau negu pirmieji trys raiteliai. Todėl toks elgesys būdingesnis ilgiau santuokoje gyvenantiems. Negatyvumas keroja, kol tampa nebepakenčiamas, vienintelė „išeitis“ atrodo atsiriboti.
3. Trečias ženklas – perkrova. Ūmus ir labai intensyvus sutuoktinio neigiamų emocijų proveržis mus pritrenkia. Atsidūrę snaiperio taikiklyje patiriame tokį bejėgiškumą, kad kitą kartą esame pasiryžę padaryti viską, jog išvengtume dar vienos atakos.
4. Ketvirtas ženklas – kūno kalba. Pradeda smarkiai daužytis širdis. Pakinta ir hormonų veikla, pavyzdžiui, išsiskiria adrenalino, kuris sukelia „kovok ir bėk“ reakciją. Silpsta gebėjimas apdoroti informaciją, todėl darosi sunkiau sutelkti dėmesį į partnerio žodžius.
5. Penktas ženklas – nepavykusios pastangos ištaisyti padėtį. Nedarniose santuokose keturi raiteliai ir bergždžios pastangos ištaisyti padėtį sukasi užburtu ratu. Kuo daugiau yra paniekos, gynybos ir perkrovos, tuo sunkiau pastebėti pastangas susitaikyti ir į jas reaguoti.
6. Šeštas ženklas – blogi prisiminimai. Kai santykiuose įsivyrauja neigiamos emocijos, pavojus gresia ne tik poros dabarčiai ir ateičiai, bet pavojus iškyla ir praeičiai.
Tačiau kol nepadėtas paskutinis taškas, dar yra vilties. Svarbiausia yra ne tai, ar mokame aiškintis nesutarimus, o tai, kaip bendraujame vienas su kitu, kai nesipykstame. Septynios taisyklės padeda išmokti geriau spręsti konfliktus, tačiau pirmos trys taisyklės, skirtos sutvirtinti draugystę ir pasitikėjimą – visų santuokų pamatą. Draugystę puoselėti labai svarbu, nes ji kursto tai, ko visi iš santuokos tikimės, – meilę, aistrą ir puikų seksą.
Sutuoktiniai Dr. J.Gottman ir J.M. Gottman sukūrė „Septynias taisykles“, kurios tapo efektyvios trumpalaikės porų psichoterapijos pagrindu. Kritinė riba vertinant sutuoktinių psichoterapijos efektyvumą yra vieneri metai. Jei poros sugrįžta į senas vėžias, dažniausiai tai atsitinka per pirmuosius metus po psichoterapijos kurso.
Septynios taisyklės:
- Išplėskite savo meilės žemėlapius. Emociškai intelektualios poros labai artimai pažįsta vienas kito pasaulį. Tokie sutuoktiniai savo santuokai skiria daug kognityvinės erdvės. Jie atsimena svarbiausius partnerio gyvenimo įvykius, nuolat atnaujina informaciją, jei sutuoktinio pasaulyje faktai ar jausmai pasikeičia. Pažinimas ne tik stiprina meilę, bet ir suteikia tvirtybės atlaikyti santuokos audras. Sutuoktiniai, turintys detalius meilės žemėlapius, atspindinčius jų pasaulius, yra kur kas geriau pasirengę įveikti stresą ir konfliktus. Kūdikio gimimas, darbo pakeitimas, išėjimas į pensiją ar net suvokimas, kaip greitai bėga laikas, gali išmušti iš vėžių, jei nėra meilės žemėlapio. Kuo geriau vienas kitą pažįstame ir suprantame, tuo lengviau išsaugoti darnius santykius, kai gyvenimas mus kaip reikiant papurto. Kažin ar partneriai galėtų įteikti vienas kitam brangesnę dovaną už tą džiaugsmą, kuris apima, kai pasijunti artimas ir suprastas. Raktas į laimingą santuoką yra nuolat klausti: „Kaip gyvuoji bičiuli?“
- Puoselėkite meilę ir susižavėjimą. Kol poroje tebeveikia meilės ir susižavėjimo sistema, santuoką galima išgelbėti. Meilė ir susižavėjimas – du svarbiausi darnių ir ilgalaikių romantiškų santykių elementai. Laimingose santuokose partnerio ydos kartais išveda iš kantrybės, tačiau nepaisant to, išlieka jausmas, kad šis žmogus vertas pagarbos. Sutuoktiniai brangina vienas kitą. O tai svarbiausia norint, kad tvirtas santykių namas nepradėtų griūti ir būtų užkirstas kelias išdavystėms. Jei meilės ir susižavėjimo visiškai nelieka, santykių atgaivinti nebeįmanoma. Jei bent kartais sau primintume gerąsias sutuoktinio savybes (net jei tuo metu kovojame su vienas kito trūkumais), neleisime darniems santykiams iširti. Svarbiausia įprasti pastebėti jums patinkančias sutuoktinio savybes ar veiksmus ir pasakyti partneriui, ką pastebėjote, už ką esate dėkingi. Kasdieniai „ačiū“ nebūtinai turi būti už didelius žygdarbius. Padėkokite už smulkmenas.
- Atsigręžkite vienas į kitą, o ne nusisukite. Sutuoktiniai, kuriems bendraujant gausu bendravimo akimirkų, dažniausiai gyvena laimingai. Per trumpas tarpusavio sąveikas vyras su žmona užmezga emocinį ryšį – atsigręždami vienas į kitą jie kuria darnius santykius ir abipusį pasitikėjimą. Polinkis atsigręžti į savo sutuoktinį – tai pasitikėjimo, emocinio ryšio, aistros ir tenkinančių seksualinių santykių pagrindas. Dvi kliūtys, trukdančios atsigręžti į partnerį: 1. Neišgirstame „prašymo“, nes jį lydi pyktis ar kitos neigiamos emocijos. Užuot iškart puolę gintis, akimirką stabtelėkite ir pagalvokite, koks prašymas slypi po aršiais partnerio žodžiais. 2. Blaško skaitmeninis pasaulis. Internetas ir skaitmeniniai prietaisai kuo toliau, tuo labiau trukdo sutuoktiniams atsigręžti vienam į kitą, blaško dėmesį ir trukdo susikaupti.
- Leiskite partneriui daryti jums įtaką. Atliktas porų tyrimas rodo, kad tie vyrai kurie nuo pirmų santuokos mėnesių leido savo žmonoms daryti jiems įtaką, sukūrė kur kas laimingesnius santykius, ir tikimybė, kad jie galiausiai išsiskirs, buvo kus kas mažesnė negu vyrų, kurie priešinosi žmonų įtakai. Bėgant metams laimingiausios ir stabiliausios santuokos išlieka tos, kuriose vyras sutinka dalytis valdžia ir kartu su žmona priima sprendimus. Kilus nesutarimams šie vyrai aktyviai ieško bendro vardiklio, o ne užsispyrę perša savo nuomonę. Jei vyras pasiduoda žmonos įtakai, opiais santykių klausimais ji linkusi diskutuoti ne taip aršiai. Taigi didėja tikimybė, kad santuoka bus laiminga. Esminis skirtumas tarp pasiduodančių ir nepasiduodančių žmonos įtakai vyrų yra tas, kad pirmieji suvokia, jog norint gyvenime laimėti, dažnai tenka iš pradžių nusileisti.
- Spręskite išsprendžiamas problemas. 1. Pokalbį pradėkite taikiai. „Aš“ kalba. Nevertinti. Išsakyti savo norą. Būti mandagiems. Parodyti dėkingumą. Nekaupti nuoskaudų. 2. Pamėginkite ištaisyti padėtį ir pastebėkite tokias pat partnerio pastangas. 3. Nusiraminkite patys ir nuraminkite vienas kitą. 4. Ieškokite kompromiso. 5. Aptarkite visas nuoskaudas, kad jų neužsiliktų. Neužgydytos emocinės žaizdos dažniausiai tampa nuolatiniu susierzinimo šaltiniu – tarsi akmenukas bate. Su sutuoktiniu bendraukite taip pat pagarbiai kaip su savo svečiais. Pvz. Jei svečias išlieja taurę vyno, sakome: „Nieko tokio. Gal dar įpilti?“, o ne: „Sugadinai naują staltiesę. Tavimi neįmanoma pasikliauti. Kaip gyvas daugiau nekviesiu į svečius!“
- Nepatekite į aklavietes. Aklavietėn patekote, jei: 1. Nuolat ginčijatės dėl to paties dalyko ir niekaip nerandate sprendimo. 2. Į šią problemą nė vienam nepavyksta pažvelgti su humoru, empatija ar meile. 3. Su laiku jūsų nuomonės šiuo klausimu vis labiau išsiskiria. 4. Kompromisas atrodo neįmanomas, nes nusileisti reikštų „parsiduoti“ – t.y. iš esmės atsisakyti esminių savo įsitikinimų, vertybių ar savasties. Norint nepatekti į aklavietę labai svarbu atkreipti dėmesį į tas akimirkas, kai „neišgirstate“ vienas kito poreikių. Svarbu – norint ištrūkti iš aklavietės, nebūtina išspręsti problemos. Nė vienas neprivalo „nusileisti“ ar „pasiduoti“. Tikslas – pripažinti problemą ir pasikalbėti apie ją neskaudinant vienas kito.
- Kurkite bendrą prasmę. Santuoka – tai ne tik vaikų auginimas, pasidalijimas ruošos darbais ir mylėjimasis. Santuoka turi ir dvasinį lygmenį, kai sutuoktiniai drauge kuria vidinį gyvenimą – kultūrą, kurioje gausu simbolių ir ritualų, dėkingumo už juos siejančius vaidmenis ir tikslus.
Keturios bendros prasmės kolonos: - Bendravimo ritualai (bendra vakarienė, giminės susitikimas ir t.t.).
- Palaikykite vienas kito vaidmenis (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, profesijos atstovai ir t.t.).
- Bendri tikslai (savanorystė, gerų ir dorų vaikų užauginimas ir t.t.).
- Bendros vertybės ir simboliai. Tai filosofinės gyvenimo gairės. Kai kurių žmonių vertybės siejasi su jų religiniais įsitikinimais. Nereligingi sutuoktiniai savo vertybes ir įsitikinimus išreiškia simboliais – daiktais, materialiais dalykais ar abstrakčiais simboliais (pvz „namai“).
Taigi, koncentruotas „Septynių taisyklių“ taikymo ir tobulinimosi kursas būtų –
Stebuklingos šešios valandos:
Išsiskyrimai. Prieš pasakant ryte vienas kitam „iki“, pasiteirauti kas svarbaus numatyta sutuoktinio dienotvarkėje. 2 min/dieną x 5 darbo dienos. Iš viso: 10 min
Susitikimai. Apsikabinti ir pasibučiuoti bent šešias sekundes, po darbo dienos pasikalbėti stresą mažinančiu pokalbiu. 20 min/dieną x 5 darbo dienos. Iš viso: 1 val 40 min
Susižavėjimas ir padėka. Kasdien pasakyti nuoširdžiai „Myliu tave“. 5 min/dieną x 7 dienos. Iš viso: 35 min
Švelnumas. Dienos metu kuo daugiau rodyti švelnumo ir visada apsikabinti prieš miegą. 5min/d x7 dienos. Iš viso: 35 min
Savaitinis pasimatymas. „Tik mudu“ – tai romantiškas ir malonus laikas puoselėti tarpusavio santykius. 2 val /savaitę. Iš viso 2 valandos.
Poros susirinkimas. Pokalbį pradėti nuo to kas buvo gerai. Tada už penkis dalykus padėkoti. Tik vėliau aptarti iškilusias problemas. Neužmiršti pradėti švelniai ir klausytis nesiginant. 1 val/savaitę.
Taigi, tik šešios valandos per savaitę. Kasdien paskyrus po šešias valandas savo santuokai, poros santykiai pakryps teigiama linkme.
